Naujienos

2017 07 21

Kelionė po Žemaitijos piliakalnius

Piliakalnių metai visus paskatino domėtis savo krašto gamta ir istorija. Ne kartą užlipę ant savo, nuo pat vaikystės žinomų, Papilės piliakalnių ir liepos 6 dieną sugiedoję čia Tautišką giesmę, pasijutome esantys ne tik papilėniškiai, bet ir lietuviai, o tiksliau – žemaičiai. Todėl panorome pasižvalgyti tolėliau ir pamatyti vaizdus, atsiveriančius nuo kitų Žemaitijos piliakalnių.
Vykdydama Lietuvos kultūros tarybos remiamą projektą „Piliakalnių kraštas - Papilė“ ir norėdama supažindinti skaitytojus su Žemaitijos krašto istorija, Papilės mstl. K. Narščiaus biblioteka - filialas savo aktyviausiems skaitytojams suorganizavo ekskursiją po Žemaitijos piliakalnius. Pirmasis aplankytas piliakalnis - Šatrijos piliakalnis, arba dar vadinamas Luokės piliakalnis yra Telšių rajone,  Luokės seniūnijoje, prie Pašatrijos kaimo. Piliakalnis įrengtas vienoje aukščiausių Žemaitijos kalvų, nuo kurios matyti ir kiti didesni kalnai:  MedvėgalisGirgždūtėMoteraitisSprūdė, matosi ir Telšių katedros bokštai. Bibliotekos specialistė I. Rimkienė kelionės dalyvius  supažindino su padavimais apie šio kalno atsiradimą.
Toliau pasukome link Biržuvėnų. Pro autobuso langą pasigrožėję Biržuvėnų piliakalniu, atvykome į Biržuvėnų dvarą. Čia buvome nuoširdžiai sutikti ir išgirdome daug įdomių istorijų apie šio dvaro šeimininkus – Gorskių giminę. Gorskiai, kaip ir daugelis Lietuvos didikų rėmė bažnyčias, statė koplyčias, užsakinėjo meno kūrinius, puoselėjo savo dvarus. Ši dvarininkų giminė   pastatė naują dvaro sodybą, užtvenkė Virvyčios upę, pastatė vandens malūnąlentpjūvę,  įkūrė parką,  įsteigė kartono fabriką. Dauguma dvaro pastatų išliko iki šiol: ponų namas, net dvi oficinos, arklidė, vežiminė. Beje, visi šie pastatai — vieninteliai mediniai pastatai Lietuvoje mums išlikę iš XVIII amžiaus. Nustebome sužinoję, kad dvarui priklausė virš 6000 ha žemės. Su įdomumu apžiūrinėjome  senovinio stiliaus baldus, išlikusius autentiškus židinius su XVIII a. kokliais, senovines grindų plyteles. Išgirdome įdomų pasakojimą apie per gaisrą atrastą lobį ir apie tai, kad šiuo metu jis yra saugomas Žemaitijos vyskupystės muziejuje, į kurį vedė tolimesnis mūsų maršruto kelias. Bet prieš tai dar aplankėme legendomis apipintą „Laumės pėdą”. Anot padavimų, čia trykštančio šaltinio vanduo yra stebuklingas – jis gali sugrąžinti jaunystę ir sveikatą.
Atvykus į Varnius, prie Žemaičių vyskupystės muziejaus mus pasitiko didingas paminklas vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui Mikalojui Daukšai. Iš gidės sužinojome, kad Žemaičių vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 metais vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis. Per šį laiką daug kartų keitėsi rūmų paskirtis ir šeimininkai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo suvoktas kultūrinis Žemaičių kunigų seminarijos vaidmuo, todėl imtas restauruoti pastatas, pradėtas svarstyti jo panaudojimas. Buvo atstatytas varpinės bokštas, stogo konstrukcija. Šiuo metu pastatas laukia tolimesnės restauracijos, o Muziejus jau veikia dar nebaigtame restauruoti pietų fligelyje. Muziejaus ekspozicija formuojama iš Žemaičių vyskupystės istorijos ir dailės palikimui svarbių eksponatų. Iš senovinių paveikslų į mus žvelgia įvairių amžių Žemaitijos vyskupų portretai. 1576 m. Žemaičių vyskupiją ėmus administruoti energingam vyskupui Merkeliui Giedraičiui, Varniai tapo vienu svarbiausių nacionalinės savimonės formavimosi židinių Lietuvoje. Vysk. M. Giedraitis rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu Žemaičių vyskupijoje, lietuviškai mokančių dvasininkų rengimu, skatino ir globojo galinčius rašyti lietuviškai. Seminarijoje lavinosi ir dirbo daug žmonių, vėliau tapusių žinomais rašytojais, kultūros ir bažnyčios veikėjais, prisidėjusiais prie nacionalinio lietuvių išsivadavimo ir Lietuvos valstybės atstatymo idėjos suformavimo. Jų tarpe buvo vyskupai M. Valančius, A. Beresnevičius, A. Baranauskas, kunigai A. Strazdas, J. Pabrėža, J.S. Dovydaitis, F. Stulginskis, A. Vienažindys ir kt. Žemaičių vyskupijos centras Varniai XIX a. viduryje tapo Valančiaus laikų švietimo bei lietuviškos kultūros centru su A. Zavadskio knygynu, biblioteka, skaitykla, kilnojamuoju knygynėliu, o taip pat blaivybės sąjūdžio centru.
Paskutinis šios dienos maršruto punktas – Lopaičių piliakalnis, apie kurį mums tikra žemaičiu tarme pasakojo gidė - Tverų gyventoja. Jos teigimu, kad čia galėjusi būti svarbiausia Žemaitijos šventvietė, iki šiol skleidžianti ypatingą energiją ir slepianti atsakymus į klausimus apie mūsų protėvius. Spėjama, kad čia XIII a.  stūksojusi kunigaikščio Vykinto, Saulės mūšyje su žemaičių kariais nugalėjusio kryžiuočius, pilis. Manoma, kad į šią pilį buvo atvykęs būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas, kuris kovoje buvo sužeistas strėle į šlaunį ir atsitraukė į kaimynystėje stovėjusią savo pilį Vorutą. Piliakalnis apžėlęs medžiais, tačiau vaikščiodami po piliakalnį  aptikome  ne vieną neįprastos formos akmenį ar akmenų grupę. Kai kurie akmenų pavidalai - iš gamtos, o kituose matyti žmogaus rankų  prisilietimo pėdsakai. Šiuose akmenyse galima įžvelgti žmonių veidus, įvairius simbolius. Gidės teigimu, visi šie akmenys turi magiškų galių. Pavyzdžiui, ant sveikatos akmens, kurio įdubimai atitinka žmogaus kūno linijas, gulasi negaluojantys žmonės. Meilės, vaisingumo, norų išsipildymo akmenys vilioja turistus, prie jų pastoviai dega žvakutės, dedami pinigėliai. Miško takelis atvedė prie dauboje tekančio stebuklingų galių turinčio šaltinio – žmonės iki šiol pasakoja apie stebuklingus išgijimus.
Lietuvos piliakalniai ir muziejai saugo didžią ir gražią mūsų tautos istoriją. Džiaugiamės, galėdami skaitytojus supažindinti su ja, ir kartu turiningai praleisti laisvalaikį bei pasisemti jėgų iš gyvų praeities versmių.

Irena Rimkienė

Papilės  mstl. Kazio Narščiaus bibliotekos - filialo specialistė

O.Fokienės nuotraukose akimirkos iš  kelionės:

 

*****

  

                                        Mums žemė –
                                        Laikinoji trasa,
                                      Pasiūlius kosminę pastogę
                                     Kur neišblėstanti sielos šviesa
                                      Kitoms gyvybėms Kelią rodys....

                                                                                 (Vladas Buragas)

Mirus Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkui, periodinio leidinio „Gintaro gimtinė“ redaktoriui, poetui Vladui  Buragui  Akmenės rajono savivaldybės viešosios  bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriuje  parengta spaudinių  paroda poeto atminimui pagerbti.

Vladas Buragas (g. 1953 m. rugpjūčio 2 d. Švitrūnuose) – Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas, rašytojas, redaktorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas. Išleido 9 poezijos knygas, iš kurių pažymėtinos rinktinės „Vilties brasta“ (2002) ir „Po kipariso ženklu“ (2013). Daugiau kaip 50 poezijos rinkinių, almanachų ir rinktinių redaktorius. Laikraščio „Šeduvis“ (1994), savaitraščio „Kybartų kronika“ (2000), periodinio leidinio „Dainavos apžvalga" (Kaunas, 2005–2008), respublikinio kultūros, kūrybos, savasties ir tautotyros mėnraščio „Gintaro gimtinė“ (nuo 2009) redaktorius. Vieno eilėraščio apie Šiaulius konkurso (1993), VI ir XXIII Mažųjų poezijos pavasarių (Vilkaviškis, 1996 ir 2013), LNRS II Vasaros poezijos šventės (Kaunas, 2000), o taip pat dr. Nijolės Bataitytės (JAV, Los Andželas) ir Edv. Šulaičio (JAV, Čikaga) literatūrinių fondų premijų (2000 ir 2003) laureatas. Respublikinio A. Vaičiulaičio literatūrinio konkurso diplomantas (2009). LR kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas (2010). Respublikinio kultūros kūrybos periodinio leidinio „Gintaro gimtinė“ redaktorius.

Autorius išleido šias poezijos knygas:

Nerašytuos laiškuos gyveni. — K: Leidybos centras, 1995.
Sielos delčia. -Šiauliai: Saulės delta, 1997.
Abipus letos. -Šiauliai: Saulės delta, 1998.
Neramioji liepsna (kartu su D.Milukaite). - Šiauliai: Saulės delta, 1998.
Blizgenos pavėjui. - Marijampolė: TeleSATpressa, 1999.
Dviejų saulių nemigusios žaros (kartu su D. Milukaite). - Marijampolė: TeleSATpressa, 2000.

Didelį ir nuoširdų indėlį Akmenės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, Akmenės krašto literatams įnešė  Lietuvos  nepriklausomųjų  rašytojų sąjungos  pirmininkas  a.a Vladas Buragas. Kartu su Viešosios bibliotekos  direktore  Zita  Sinkeviciene  jis sudarė, redagavo Akmenės krašto poezijos almanachą „Žiemgalijos užrašai“. a.a. Vladas Buragas redagavo Akmenės krašto literatų knygas: Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narės Zitos Sinkevičienės, Juzefos Janušienės, Gražinos Blinkinienės, Kęstučio Krenciaus ir kitų poetų knygas. Apie Viešosios bibliotekos veiklą,  poetų kūrybą buvo skelbiami straipsniai periodiniame leidinyje „Gintaro gimtinė“, dalyvaudavo Viešosios bibliotekos  literatūriniuose renginiuose, seminaruose, konferencijose. Buvo gerbiamas ir laukiamas Akmenės krašto skaitytojų.

Kūrybiškumas, išmintis, dvasios dosnumas, žmogaus įvertinimas, nuoširdūs pokalbiai išliks visų širdyse.

Akmenės rajono savivaldybės
Viešosios bibliotekos  direktorė
Zita Sinkevičienė

***

MANO SVAJONIŲ AUGINTINIS

Vaikų literatūros skyriuje ir toliau aktyviai vyksta renginiai, skirti akcijai ,,Vasaros skaitymo iššūkis“. Šįkart visus vaikus į linksmą ir nuotaikingą popietę ,,sukvietė“ gyvūnai. Čia galėjai išvysti įvairiausių žaislinių gyvūnų: šunų, dramblių, žirafų, meškų, kiškių. Taip pat buvo surengta knygų apie gyvūnus paroda. Smagioje ir žaislų apsuptoje aplinkoje vyko mįslių apie gyvūnus konkursas ir garsiniai knygų apie gyvūnų nuotykius skaitymai. G. Gudavičius perskaitė J. Grogan knygelę ,,Blogas šuo, Marli“, E. Bazarovaitė  - S. Kargaudo ,,Rainio išdaigos“ eilėraštukus. Vaikų literatūros skyriaus specialistei perskaičius linksmas istorijas ir anekdotus apie papūgas, visų vaikų nuostabai, į biblioteką atkeliavo tikra papūga, vardu Totis. Vaikai džiaugėsi ir stengėsi papūgą prakalbinti. Visi dalyviai buvo pakviesti dalyvauti piešinių konkurse ,,Mano svajonių augintinis“. Vaikai piešė meškas, lapes, šunis, žuvis, krokodilus, o štai renginyje dalyvavusi viešosios bibliotekos direktorė Z. Sinkevičienė įamžino savo svajonių augintinį – fazaną. Visi vaikai buvo apdovanoti dovanėlėmis. Ir toliau kviečiame taip aktyviai visus bibliotekos lankytojus dalyvauti ,,Vasaros skaitymo išūkyje“, įvykdyti 10 užduočių (visa informacija bibliotekose), taip pat įvairiuose renginiuose, skaitymuose, užsiėmimuose, konkursuose.

                                Vaikų literatūros skyriaus specialistė 
Jūratė Činčiukaitė

Popietės akimirkos:

***

IŠVAŽIUOJAMASIS  SEMINARAS  Į  MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJŲ IR  Į ISTORINĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRĄ KAUNE, SKIRTAS LIETUVIŲ KALBOS KULTŪROS  METAMS

Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos administracija organizavo išvažiuojamąjį seminarą – ekskursiją į Maironio lietuvių literatūros muziejų ir  į istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą Kaune, skirtą lietuvių kalbos kultūros  metams.Maironio lietuvių literatūros muziejuje gidė papasakojo apie šio muziejaus įkūrimo istoriją. Maironio lietuvių literatūros muziejus įsteigtas 1936 metais poeto, kunigo Jono Mačiulio – Maironio namuose. Pirmuoju muziejaus vedėju buvo paskirtas poetas Bernardas Brazdžionis. Muziejuje eksponuojami poeto memorialiniai daiktai, paveikslai, knygos, rankraščiai. Dalis muziejaus – buvusi poeto asmeninė erdvė, jo kambariai, biblioteka. Gidė supažindino su poeto, dvasininko Jono Mačiulio – Maironio biografija, kūryba, su Maironio ranka dailiai rašytais eilėraščiais, su poeto artimųjų  - tėvų, seserų fotonuotraukomis.  Šiame muziejuje yra saugoma nemažai unikalių rankraštinių knygų, tremtinių poetų kūryba, išeivijos rašytojų kūryba ir t.t.Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje muziejininkė Ingrida Jakubavičienė prasmingai ir išsamiai supažindino su Prezidentūros istorija, nušvietė Lietuvos Valstybės kūrimosi istoriją, pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpio (1918-1940), kaip Kaunas tapo laikinąja sostine ir šio laikotarpio politinius kontekstus. Muziejininkė supažindino su Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus biografijomis, su jų politine ir visuomenine veikla, laisvalaikiu, pristatė ekspozicijose eksponuojamus asmeninius Prezidentų daiktus, pristatė parodą „Valstybės ir tautos šventės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918 – 1940)“, kaip tuo laikmečių visuomenė šventė Valstybės šventes, jubiliejus. Buvo galimybė susipažinti su Lietuvių išeivijos menininkės Marijos Rimos Tūbelytės – Kughlmann retrospektyvine paroda „Kelias į namus“.

Viešosios bibliotekos direktorė
Zita Sinkevičienė

D.Markulienės nuotraukoje Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, bibliotekininkai, skaitytojai Maironio lietuvių literatūros muziejuje

 D.Markulienės nuotraukoje:  rajono bibliotekininkai, skaitytojai prie poeto Maironio paminklo

D.Markulienės nuotraukoje: Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, rajono bibliotekininkai, skaitytojai istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune

***

VALSTYBĖS DIENA – SKAITANT KNYGAS

Kasmet ją minime, prisimename, kad nepamirštume jog turime Valstybę, kurios pirmasis ir vienintelis karalius buvo Mindaugas, suvienijęs Kunigaikštystes ir davęs pradžią Lietuvos valstybei. O, kadangi Valstybės diena, vadinama ir Lietuvos „gimimo diena“ – reikia dovanų. Geriausia dovana – perskaityta knyga. Tai ir skyrėme Lietuvai po garsiai perskaitytą pasaką. Skaitėme apie piliakalnius, upes, ežerus, miestelius – viską apie Lietuvą, viską Lietuvai...Mūsų popietės dalyviai aktyviai dalyvauja „Vasaros skaitymo iššūkyje“ – aktyviausieji jau įveikė visas užduotis – tai Loganas Labunskas, Kajus Tarbiejevas, Aitra Labunskaitė, Gordijus Leonavičius, Elinga Bazarovaitė – jiems teko prizai ir dovanos. O visiems Lietuvos „Gimimo dienos“ šventės dalyviams teko šventinis prizas – saldus pyragas.

Vaikų literatūros skyriaus
specialistė Aurelija Gerulskienė

V.Paulauskienės nuotraukoje popietės dalyviai

SEMINARAS AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOSIOS BIBLIOTEKOS IR JOS FILIALŲ DARBUOTOJAMS

Viešosios bibliotekos administracija parengė seminarą Viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojams „Vaizdinės medžiagos naudojimas bibliotekų veikloje“. Mokymus pravedė Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Regioninio bibliotekų veiklos ir vadybos skyriaus vedėja Ekaterina Prakapene, tema „Vaizdinės medžiagos naudojimas bibliotekos veikloje. Vaizdinės medžiagos apdorojimas su programa „Movie Maker“. Darbuotojams išklausius mokymų kursą buvo įteikti kvalifikacijos pažymėjimai. Viešosios bibliotekos direktorė Z.Sinkevičienė supažindino darbuotojus su artėjančiais prasmingais renginiais, projektine veikla, bibliotekos tarybos veikla, supažindino darbuotojus su Lietuvos bibliotekininkų draugijos veikla, kalbėta apie kvalifikacijos kėlimą ir t.t.Bėgantis laikas suskaičiuoja prabėgusius darbo metus. Seminare buvo atsisveikinta su gerbiamomis kolegėmis: Viešosios bibliotekos  vaikų literatūros skyriaus padalinio vadove Ona Janioniene,  kuri 50 metų skyrė jauniesiems Vaikų literatūros skyriaus skaitytojams ir Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriaus specialiste Birute Juozokiene, kuri išdirbo 43 metus  Viešojoje bibliotekoje, dalindama žinias skaitytojams bibliografinėje, informacinėje srityje. Gerbiamas kolegės pasveikino Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius ir LR Seimo nario padėjėja Justina Kazickaitė, įteikdama Seimo nario Valiaus Ąžuolo padėkas. Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė įteikė padėkas už ilgametį profesionalų ir kūrybingą darbą, prasmingas iniciatyvas.

Viešosios bibliotekos direktorė
Zita Sinkevičienė

D.Markulienės nuotraukoje iš kairės į dešinę: Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriaus specialistė Birutė Juozokienė, Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, Vaikų literatūros skyriaus padalinio vadovė Ona Janionienė, direktorės pavaduotoja Dalė Taraškevičiūtė

D.Markulienės nuotraukoje Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Apolinaras Nicius pasveikino bibliotekos darbuotojas   O.Janionienė ir B.Juozokienė

D.Markulienės nuotraukoje  LR Seimo nario padėjėja Justina Kazickaitė  teikianti Seimo nario Valiaus Ąžuolo padėkas

D.Markulienės nuotraukoje  Viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriaus specialistė Birutė Juozokienė, Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, Vaikų literatūros skyriaus padalinio vadovė Ona Janionienė

D.Markulienės nuotraukoje    Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė  ir Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Regioninio bibliotekų veiklos ir vadybos skyriaus vedėja Ekaterina Prakapene

D.Markulienės nuotraukoje  Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Regioninio bibliotekų veiklos ir vadybos skyriaus vedėja  Ekaterina Prakapene  praveda  mokymus